2021-ieji – graikų literatūros metai

Šaltininis: Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga

Vasario 9-ąją, Pasaulinę graikų kalbos dieną, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga 2021-uosius skelbia graikų literatūros metais.

Graikijos literatūrai šiemet dėmesys skiriamas neatsitiktinai: Graikija mini 200-ąsias nepriklausomybės metines, o Lietuvoje prieš 100 metų buvo išleista Homero „Odisėja“, kurią iš senosios graikų kalbos išvertė Jeronimas Ralys.

Graikų literatūros metų programa bus skirta aktualiems vertimo ir vertėjų ugdymo klausimams: planuojama rengti seminarus jauniesiems vertėjams iš senosios ir naujosios graikų kalbų, pristatyti įvairių epochų graikų literatūros kūrinius. Siekiama atkreipti dėmesį į reikšmingų Antikos veikalų, pamatinių Vakarų kultūros tekstų, vertimo ir leidybos poreikį Lietuvoje, tad prie LLVS renginių prisidės Klasikų asociacija, o VU Klasikinės filologijos katedra lapkritį ketina organizuoti tarptautinę konferenciją „Vyrą pagarbinki, Mūza: Homero kūrybos recepcija ir vertimo tradicija pasaulinėje kultūroje“.

Lietuvos skaitytojai šiemet galės susipažinti su naujais graikų poezijos ir apsakymų vertimais (dėkojame Lietuvos kultūros tarybai, skyrusiai stipendijas šiam darbui), kurie bus publikuojami kultūrinėje spaudoje ir specialiame LLVS internetinio almanacho „Hieronymus“ numeryje. Minint 110-ąsias iškilaus antikinės literatūros ir Šventojo Rašto vertėjo Antano Dambrausko gimimo metines, „Krantų“ žurnalas spausdins pluoštą jo laiškų.

Pastaraisiais metais aktyviau mezgasi kontaktai tarp Lietuvos ir Graikijos poetų, graikai dažnai tampa svečiais mūsų festivaliuose, lietuvių poetai kviečiami į Atėnų poezijos festivalį, periodikoje ir almanachuose pasirodo vis daugiau šiuolaikinės graikų poezijos vertimų. Tačiau užsienio poezijos knyga – retas paukštis, todėl itin džiugu, kad 2018 m. Klasikų asociacija išleido rinktinę „Dovana sidabro eilėraštis“ (vert. Elžbieta Banytė, Diana Bučiūtė, Rūta Burbaitė, Kristina Svarevičiūtė), kur, be kita ko, pirmąkart plačiau pristatyti Nobelio premijos laureatai Jorgas Seferis ir Odisėjas Elitis.

Pirma knyga, versta iš naujosios graikų kalbos, Stračio Mirivilio romanas „Gyvenimas kape“, išėjo tik 1986-aisiais (vert. D. Bučiūtė). Graikų literatūros leidyba buvo gerokai pagyvėjusi XX a. paskutiniame – XXI a. pirmajame dešimtmetyje: išleistas novelių rinkinys „Nakties dovana“ (vert. D. Bučiūtė, Agnė Nastopkaitė, Regina Rinkūnienė), Ziranos Zateli, Rėjos Galanaki, Joanos Karistiani ir kitų autorių romanų, pasipildė žinomiausio Lietuvoje graikų rašytojo Niko Kazandzakio vertimų aruodas (Dalia Staponkutė, D. Bučiūtė). Už tokį proveržį, be abejo, reikia dėkoti šių knygų leidybą rėmusiai Graikijos kultūros ministerijai ir Europos Sąjungos programai „Kultūra“.

Pastaruoju dešimtmečiu pasirodė vos viena kita senosios ir naujosios graikų literatūros knyga lietuvių kalba, todėl tikimės, kad graikų literatūros metų projektas atkreips ir leidėjų dėmesį. Galima pasidžiaugti, kad leidykla „Sofoklis“ 2019 m. išleido trečiąjį N. Kazandzakio „Graiko Zorbos“ leidimą (vert. Adomas Druktenis), o 2020 m. – Andonio Samarakio romaną „Klaida“ (vert. D. Bučiūtė). Pavasarį knygynus turėtų pasiekti Didžiosios graikų literatūros premijos laureatės Maro Dukos romanas „Nekaltieji ir kaltininkai“ (BALTO leidybos namai, vert. K. Svarevičiūtė), skirtas Kretos miestui Chanijai.

Kviečiame maloniuosius skaitytojus, leidėjus ir kolegas vertėjus prisiminti senąją ir atrasti naująją graikų literatūrą!

Akropolis, Atėnai. Daivos Daugirdienės nuotrauka.

Projekto koordinatorė – Kristina Svarevičiūtė

Projekto partnerės – Klasikų asociacija, Lietuvos graikų draugija „Patrida“

Projektą remia

ir

Graikijos kultūros fondas